Lietuvos Valstybės Atkūrimo diena – Vasario 16 –ąją pasvaliečiai rinkosi į Pasvalio šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčią. Daugumas buvo pasipuošę trispalve simbolika : vėliavėlėmis, šalikais, kepurėmis, širdelėmis ar gėlytėmis atlape , bet svarbiausia su tikėjimu ir malda . Visų veidai ir akys švytėjo ir tarsi sakyte sakė : ,,Mylime tave, mūsų Gimtine, mūsų Lietuva !’’
Pasvalio Jaunieji šauliai – Tėvynės gynėjai su jų vadovu Algiu Kalvėnu kariškai pasitempę išsirikiavo prie savo vėlavos bažnyčioje.
Šv. Mišios už Lietuvą
Šv. Mišias už Lietuvos valstybę aukojo Pasvalio šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Albertas Kasperavičius.
Bažnyčios chorui atlikus ,, Garbės himną ‘‘ , prasidėjo šv. Mišios.
Šv. Mišių pradžioje klebonas visus parapijiečius pasveikino su Lietuvos Valstybės Atkūrimo švente- Vasario 16 –aja ir pakvietė giliam susikaupimui - maldai už Lietuvą.
Parapijos klebonas pradėdamas homilija kalbėjo, kad per Šv. Raštą Jėzus aiškiai , gyvai kalba mums apie įstatymo vykdymą, apie Dievo žodžio ir Jo mokymo svarbą. Moko būti teisiais, teisingais, mylinčiais, supratingais – akivaizdžiai panašiais į Viešpatį, savo pavyzdžiu mokantį mus ,kaip gyventi.
Drąsiai galime sakyti, kad Jėzus rūpinasi , jog įsiklausytume į kiekvieną ne tik neteisingai nesielgti, bet ir netrokšti to širdyje, o tai reiškia, teisingai žiūrėti, objektyviai vertinti, nepasiduoti pagundoms, elgtis išmintingai. Vadovautis tikėjimu, viltimi ir meile.
Kristaus Evangelija – tikrai Geroji Naujiena mums, žemės keleiviams. Ji kuria ateitį. Apie tokią – pagrįstą laisvę, vertybėmis – ateities Lietuvą mąstė ir net tie 20 vyrų , jų tarpe ir mūsų kraštietis Jonas Vileišis, prieš 96 -erius metus, pasirašiusių Vasario 16 – osios aktą. Šie kilnūs valstybės vyrai , nežiūrint tautybės, religinių įsitikinimų vieningai pasisakė už valstybingumą, demokratiją, savarankiškumą, nepriklausomybę, vienybę, laisvą tautos kūrybą, gyvenimą kuriant savo valstybės – Lietuvos – ateitį. Jie paliko mums testamentą – garbingai gyventi ir dirbti vardan savo tėvynės – Lietuvos .
Toliau kalbėdamas klebonas apgailestavo, kad šiandieninėje aplinkoje yra dar daug kliūčių – nesantaika tarpe žmonių, skurdas, pažeminimas, smurtas - kas trukdo siekti vienybės pačioje šeimoje, tautoje , geresnio bei šviesesnio gyvenimo savo valstybėje.
Baigdamas klebonas Albertas ragino švenčiant savo valstybės šventę bei siekiant tobulesnės ateities daugiau rūpintis savo šeimų dvasine stiprybe, jose puoselėti krikščioniškas vertybes. Juk kuo tvirtesnė šeima, tuo laimingesnė valstybė. Pakvietė visus susirinkusius pasvaliečius būti kilniais, vieningais, oriais Pasvalio, Lietuvos , ir Viešpaties Karalystės piliečiais.‘‘
Šv. Mišių pabaigoje visi sugiedoję Lietuvos valstybės himną, dar kartą pasveikinę vienas kitą su švente rinkomės į miesto aikštę, kur vyko kiti renginiai Valstybės atkūrimo dienai. Skambėjo dainos apie Tėvynę, Laisvę, Draugystę. Buvo galima paragauti kareiviškos košės. Pagrindinis šventės akcentas , kai visi susirinkusieji su dideliu jauduliu bei patriotizmu širdyse laikė savo rankose Pasvalio Lėvens bendruomenės pagamintą Trispalvę.
Trispalvė sukurta 2009 – 2011m.
Ši Trispalvė buvo sukurta jau 2009 – 2011 m. Jos ilgis apie 75 m. , mes rašėme , kad 74m, šiek tiek buvo patrumpinę ( tuo metu mokyklai vadovavo mokyklos direktorius Danis Vaišnoras) . Mums , kurie įdėjome daug darbo vykdant šią akciją – kuriant Trispalvę, gal daugiau rūpėjo ne siekti rekordo , o per kūrybiškumą, vieningumą bei nuoširdumą skleisti meilę savo Gimtinei, Lietuvai . Per tuos metus Trispalvė buvo išskleista šešis kartus , įvairų švenčių proga. Net ,, svečiavosi‘‘ Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje. 2012 m sausio 6 d. gavome laišką iš Vilniaus Angonitos Rupšytės –LR Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminties įamžinimo skyriaus vedėja , kuri kvietė Laisvės gynėjų dienos proga, atvykti su Trispalve į Seimą .
Kūrybiniai darbai – Vasario 16 -ajai
Prasmingi renginiai vyko ir mokykloje. Kaip grupelė mokyklos mokytojų ir mokinių prisidėjome prie Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – Vasario 16 –osios paminėjimo . Šiai šventei pradėjome ruoštis iš anksto, aptarėme darbų tematika, išklausėme visų nuomonės. Prieštaravimų nebuvo, nes mintys sutapo. 8 b klasės mokiniai nutarė atlikti kūrybinius darbus tema ,, XIX a. pab. – XX a.pr. Lietuvos ir Pasvalio krašto iškilios asmenybes‘‘. Mokytojos pagalba buvo išvardintos asmenybės ir surašytos ant lapelių. Aštuntokai išsitraukė padėtus ant mokytojos stalo lapelius su asmenybių vardais ir pavardėmis. Mokiniai privalėjo apie tą asmenybę susirasti medžiagos mokykliniuose vadovėliuose, bibliotekoje, internete. Medžiaga turėjo būti istoriška , tiksli, įdomi. Reikėjo ją kūrybiškai bei meniškai pateikti ant didelio standartinio lapo. Lapus parūpino pati mokytoja. Mokiniai prie šių darbų dirbo visą savaitę poromis Atliekant darbus, į pagalbą skubėjo mokytoja, kuri padėjo surasti papildomos medžiagos. Po viso triūso, istorijos kabinete išsirikiavo nuostabi aštuntokų darbų galerija.
Į mus žvelgė iškilios Lietuvos bei Pasvalio krašto asmenybės
Į mus žvelgė iškilios Lietuvos bei Pasvalio krašto asmenybes. Tai: Jonas Basanavičius (1851 -1927) tautiško atgimimo patriarchas, mokslininkas, gydytojas, pirmo slapto lietuviško laikraščio ,, Aušra ‘‘1883 m. įkūrėjas ir redaktorius, Vincas Kudirka ( 1858 -1899), slapto mėnesinio lietuvių žurnalo ,, Varpas ‘‘ sumanytojas ir leidėjas. Tautiškos giesmės‘‘ vėliau tapusios nepriklausomos Lietuvos himnu, kūrėjas, Jonas Mačiulis – Maironis ( 1892 – 1932 ) kunigas, tautos dainius, apdainavęs tautos didingą praeitį, parašęs, tokius žymius kūrinius kaip ,, Trakų pilis‘‘, ,, Lietuva brangi‘‘, Jonas Biliūnas ( 1879 – 1907 ) tautiško atgimimo rašytojas, publicistas. Jo svarbiausi kūriniai : ,,Laimės žiburys‘‘, ,,Lazda‘‘, ,, Kliudžiau‘‘ , ,, Brisiaus galas‘‘, ,, Ubagas‘‘, Petrą Vileišis ( 1851 – 1926 ) kilęs iš Pasvalio krašto. Inžinierius, tautiško atgimimo šauklys. Bendradarbiavęs laikraštyje ,, Aušra‘‘, leidęs laikraštėlį ,, Vilniaus žinios‘‘, statęs tiltus, rūpinosi dabartinės Pasvalio Petro Vileišio gimnazija, Jonas Vileišis ( 1872 – 1942 ) , kilęs iš Pasvalio krašto. Teisininkas, Didžiojo Vilniaus seimo Vilniuje organizavimo komiteto narys, Lietuvos valstiečių sąjungos, 1907 m. Lietuvos mokslo draugijos organizatorius, Lietuvos Tarybos narys. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras – 1918 m. vasario 16 d. 1922 m. išrinktas į Seimą, 1923 m. birželio 19 d. Seime su Aleksandru Stulginskiu pretendavo į Prezidento postą , Gabrielė Petkevičaitė – Bitė ( 1861 – 1943 ), Lietuvos rašytoja, visuomenės ir politinė veikėja. Gyvendama Joniškėlyje, kaip bitutė puoselėjo lietuvybę Pasvalio krašte: platino draudžiamą lietuvišką literatūrą, buvo daraktorė – mokė pažinti lietuviškas raides, atliko švietėjišką ir labdaringą veiklą, Kazys Gumbelevičius ( 1859 – 1941 ), knygnešys, lietuviškos draudžiamosios spaudos platintojas Pasvalio krašte, Antanas Vienažindys ( 1841 – 1892 ) ,( Justinas Antanas Vienažindys, Vienožinskis, Vienužis ), kunigas, knygnešys, daraktorius, draudžiamosios spaudos platinimo organizatorius. Kurį laiką kunigavęs Krinčine, Juozapas Jonas Skvireckas ( 1873 – 1959), kilęs iš Pasvalio krašto, pirmasis vyriausiasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchas – Kauno arkivyskupas, metropolitas, pirmasis viso Šventojo Rašto vertėjas į lietuvių kalbą.
Darbai šventišku ir patriotišku spindesiu papuošė parodą
Po to visi darbai buvo aptarti ir įvertinti. Vertintojai buvo patys mokiniai bei mokyklos psichologė Vilma Gaigalaitė. Mokinių darbai šventiškai papuošė parodą prie istorijos kabineto ir mokytojų kambario. Šią parodą papildė dešimtokų kūrybiniai darbai – ,, Afišos ‘‘ – kviečiančios į Lietuvos Valstybės Atkūrimo dienos – Vasario 16 – osios šventę ‘‘ bei mokyklos psichologės Vilmos Gaigalaitės šilti ir išradingi bei verti dėmesio darbai , papuošti tautine simbolika ,, Žmogaus vertybės‘‘ kurias kartais pamirštame mes mokytojai ir mokiniai bei tėvai : ,, Dalinkis su draugais!‘‘, ,,Padėk draugui!‘‘, ,, Išlik ramus, net kai viskas atrodo beviltiškai!‘‘, ,, Laikykis gerų draugų!‘‘, ,, Nors kartą per dieną kam nors nusišypsok. Taip pat ir sau!‘‘ , ,,Išreikšk save meniškai‘‘, ,, Labai svarbu, kokie tarpusavio santykiai susiklosto šeimoje ir mokykloje‘‘
,, Gerbkime ir saugokime vieni kitus!‘‘ , ,, Būkime tolerantiški‘‘, ,, Mandagumas ir sąžiningumas – žmogaus papuošalas!‘‘, ,, Laikas – brangiausias turtas!‘‘
Parengę parodą, 8 b klasės mokiniai ,net ir pertraukų metu karpė ir spalvino trispalves širdeles. Jose mokiniai įrašė daug prasmingų žodžių apie Šeimą, Pasvalį Gimtinę, Lietuvą. Tai : ,, Mylėkime savo šeimą, savo gimtinę!‘‘, ,,Žmogus be tėvynės , lakštingala be giesmės!‘‘, ,, Laisvė – Dievo dovana!‘‘, ,, Kad ir juoda duona valgyt , bet savo Tėvynėj‘‘ , ,, Pagarba Lietuvai!‘‘, ,, Susipažinkime su Pasvalio istorija! ‘‘, ,, Garsinkime savo šeimą, mokyklą, Pasvalį garbingais darbais!‘‘. Roneta Rožėnaitė, Viktorija Survilaitė iš 8 b. klasės dar ilgai triūsė ir gražino parodos sieną trispalvėmis širdelėmis , kurios vaizdavo saulutės spindulėlius bei šventinį trispalvių lietų. O kad visiems būtų aiškiau, mergaitės dar padarė debesėlius, saulutę ir prikabino prie jos, pačių sukurtus angeliukus, kurie tarsi siunčia šventinį sveikinimą visai mokyklos bendruomenei , Pasvaliui, Lietuvai, net į tolimiausius pasaulio kraštus išvykusiems šeimos nariams, bei visiems tautiečiams. O saulutė , išlindusi iš trispalvio debesies , tarsi ragina kuo greičiau visus grįžti į savo gimtinę, juk čia ir kiekvienas kampelis gražiausias ir mieliausias bei duonelė kvapniausia.
Baigusios parodą Roneta ir Viktorija dar neskubėjo į namus , o parengė vaizdingą jos pristatymą . Mergaitėms gitara pritarė mokyklos psichologė Vilma . Viską nufilmavome vaizdo kamera ir nutarėme šia tema , sukurti video filmą ,, Mes mylim LIETUVĄ! ‘‘. Parodą ir video filmą dar pristatysime savo bendraminčiams ir tėveliams.
Nepamiršome aplankyti kapinių
Šios šventės proga nepamiršome aplankyti kapinių Petro Avižonio gatvėje, kurios saugo to laikmečio dvasią bei istorijos faktus . Uždegėme žvakutes . Malda ir tylos minute pagerbėme šviesų jų atminimą. Prisiminėme , jau amžinybėn išėjusį Pasvalio krašto šviesuolį Albertą Janušonį , kuris yra pasakojęs, kad prezidento Smetonos laikais, pasvaliečiai taip pat švęsdavo Vasario 16 –ąją . Po Šv. Mišių, iškilmingą eisena, lydint orkestro , atžygiuodavo į šias kapines ir vykdavo šventinis i minėjimas. Sakydavo prakalbas. Grodavo orkestras. Po to dar ilgai neišsiskirstydavo, šnekučiuodavosi, vaikščiodavo miesto gatvelėmis, dainuodavo kariškas bei lietuvių liaudies bei dainas.
Užrašė kreida žodžius
Vedamos prisiminimų bei šventiškai nusiteikę grįžome į mokyklą. Atvėrę istorijos kabineto duris, dar ilgai šnekučiavomės, vaišinomės obuoliais, džiaugiamės savo darbais , aptarėme ką įdomaus veiksime namuose bei sugrįžę į mokyklą. O atsisveikinant Roneta ir Viktorija klasės lentoje nupiešė didelę širdelę , kurioje užrašė kreida žodžius – Mylim LIETUVA!
2014 m. vasario 23 d.
Vlada Čirvinskienė